Slėpynės
Aš sodinau gėles vietoje gatvės žibintų,
Tu man pastatei aukštą marmuro sieną.
O kas, jei ją vijokliai apsikabintų,
Pindami man laiptelius pas Tave?
Anapus sienos, kur taip kerinčiai sninga
Žvaigždėmis statuloms į delnus,
Tarsi kristų Tavo dalis sustingusių
Apsiausto perliukų iš jūros moliuskų...
Tu man pastatei aukštą marmuro sieną...
Ir vis stebies, kaip bandau ją įveikti...
- - -
Dievas mėgsta žaisti slėpynes...
Aš užsidengsiu akis ir skaičiuosiu,
Kiek toli Jis basomis bris per debesis...
„Ir už visko stovi Dievas.“