Tylu. Naktis. Nemiega niekas
ir nieks negrįžta į namus –
tiktai iškritęs baltas sniegas
nušviečia praeitus metus.
Šviesu širdy, kaip prakartėlėj –
ir tarsi asilas džiaugiuos,
išvydęs mažą kūdikėlį,
užgimusį šaltuos namuos –
namuos, kur niekas nebemyli
ir kur atvėso židinys –
ateina Tavo meilė tyliai
ir švelniai paliečia širdis.
Ji glaudžiasi, nepriekaištauja,
suvilgo ašarom akis –
padovanojus džiaugsmo saują,
vėl atveria namų duris –
duris į tylą, ten, kur lieka
viltis sugrįžti į namus –
ten, kur iškritęs baltas sniegas
nušviečia praeitus metus...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2015-07-15 21:40:05
Baltas sniegas nuteikia šviesiai, o,, tarsi asilas džiaugiuos"- net šypsena atsiliepė...
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2014-12-13 10:25:35
lengvai plazdantis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2014-12-13 00:55:42
Šviesus savo pojūčiais, miela buvo skaityti
Vartotojas (-a): Virgutė
Sukurta: 2014-12-12 21:44:41
Ir man pasidarė šviesiau ,perskaičius šias eiles.Juntamas Kalėdų laukimas :-)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2014-12-12 21:12:09
Baltai mielas :)
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2014-12-12 21:11:08
...viltingai baltai nuskambėjo...kalėdų dvasia alsuojantis...
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2014-12-12 19:35:55
duris į tylą ten, kur lieka
viltis sugrįžti į namus – stipri vieta.