Santrauka:
parašiau rakiškėnu tarmi...
Paraič nama, bet pelanai atvėsi.
Gryčelas kamini nerūksta dūmas.
Maž prie gryčelas pasilsėč pavėsy,
Ale širdin teip aina markatnumas.
Ir asimirš visiem, kad žmones ti gyvena.
Ir vaikų alasas girdėjas kaimi.
Nulūžus abela da gyvu šaku kelia.
Ir girdžias, keip žala prasikala atšlaimi.
Až metų, až kitų, neliks ti nieka.
nat ir žymes, kad tinai gryčia buva.
Ir šiteipas aš šindej supruntu –
Neliks tevų – ir viskas ti pražuva.
Sugrįžč nama, jau graitai bus Kalėdas,
A sniegas krinta čia mažais kusneliais.
Ir aglu prie pat gryčias pašniai rėda,
Ale parait nama – teip sunkus kelias.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): vaidilutė
Sukurta: 2014-12-10 21:27:20
skaitau ir verkiu .ir aš pareit nama taip noriu
Vartotojas (-a): Juozapava
Sukurta: 2014-12-10 09:03:13
Mielas ailėraštis. Tik ,,Paraič namą" paraše ne juozapava, a gerb. Katinaite-Lumpickiene.
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2014-12-10 08:25:18
Džiaugiuos, kad vis švaresne tarme atgimsta jūsų kūrybaj. Gal tik raiket prešpaskutinį ailutį pakareguot. Mysliu, kad turet būt
Ir agli pre pat gryčias puošniai rėda
Kaip mysliat?
Teisybe da, kad pirmoja ailute man susišaukia su vienu juozapavas ailėraščiu, katras teip ir vadinas "Paraič nama".
Visumoj tai ailėraštis labai mielas.
Atsiprašau. Juozapava teisi. Čia Kainaites ailėraščia pavadinimas.