Santrauka:
Benamio dalios atodūsis.
Tirštai už švenčių stalo aromato
Ištryško kvapas prarastų namų,
Kur aš lyg angelas, kurio kiti nemato,
Lyg vaikas rūko saujoj – net graudu.
Pakrikštytais rytais trapus ir mielas,
Su mandarinais iš kalėdinių sapnų –
Dar nesuaižėtais delnais, nenusivėlęs –
Maldom apsaugotas iš lūpų artimų.
Dabar tik kartais kviečiamas kavinėn
Prie švenčių stalo staltiesių šviesių:
Kaip nekenčiu visų, kurie atminę
Pagaili, nors ištars ryt „Su dievu".
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2014-12-04 13:44:19
Vos ne ,,Brisiaus galas"... graudulingai
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2014-12-03 23:47:46
...daug to lyrinio herojaus savigailos.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2014-12-03 23:29:47
Tokia baisi realybė. Labai realiai parašyta
Vartotojas (-a): vaidilutė
Sukurta: 2014-12-03 20:42:19
Ar tai iš jūsų gyvenimo? Taip pažįstamas jausmas.
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2014-12-03 19:44:46
Subtilu, skausminga, tikra.