Tirštai už švenčių stalo aromato 
Ištryško kvapas prarastų namų, 
Kur aš lyg angelas, kurio kiti nemato, 
Lyg vaikas rūko saujoj – net graudu. 

Pakrikštytais rytais trapus ir mielas, 
Su mandarinais iš kalėdinių sapnų – 
Dar nesuaižėtais delnais, nenusivėlęs – 
Maldom apsaugotas iš lūpų artimų. 

Dabar tik kartais kviečiamas kavinėn 
Prie švenčių stalo staltiesių šviesių: 
Kaip nekenčiu visų, kurie atminę 
Pagaili, nors ištars ryt „Su dievu".