Santrauka:
Sulauksim ir pavasario...
Plevena snaigės čia iš tyko
Ant medžių, kurie išrengti.
Užklos ir taką, kur ne sykį
Mes ėjom – nekaltai kalti...
Tikiu – tą taką rasim vėlei,
Kai saulė šypsnį dovanos,
Kai kris ledinės karūnėlės
Nuo mūsų tilto atbrailos...
Ir kai upelis ims urzdėti
Išnešęs polaidžio ledus,
Nedrįs lai niekas pavydėti –
Atodrėkis ir mudviem bus...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2014-12-04 13:56:16
Patiko savo ramia, gilia viltim...
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2014-12-03 23:19:17
Patinka Jūsų eilės. Su kiekviena eilute keliauju kartu ir stebiu vaizdus.
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2014-12-03 20:26:18
Pabiro perliukais....
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2014-12-03 18:54:22
...tebūnie...
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2014-12-03 17:01:42
Gražus gamtos ir išgyvenimų sugretinimas.Urzdėti - jau kiek pamirštas, bet labai mielas žodis.
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2014-12-03 15:24:16
Gražiai skaitosi. Džiaukimės tuo nepertraukiamu metų laikų ratu...