Santrauka:
Gal pasirodys toks pradžioje nesuprantamas ir nerišlus. Bet man čia viskas aišku. Man... :)
Toks blankus –
Iš šešėlių, iš rūko
Ar pageltusių pievų perukų,
Tų, kuriuos vis žadėjom nešioti,
Kai akli milžinai nugriaus stotį
Keliones sudėlioję ąsotin...
Tačiau mums nesinori sustoti –
Dar stotelė...
Pastovim, parūkom.
Na, ir kas, kad minučių pritrūkom
Į ekspresą iš mėlyno miesto.
Kas be mūsų tą miestą paliestų,
Kas jo lūpomis tartų bent žodį,
Akimis kas galėtų ieškoti
Išsklaidytų žibintų per pūgą?..
Perone tik truputį užtrukom –
Jau žili,
Jau pliki,
Bet vis dar
Be šiaudinių perukų.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Viltenė
Sukurta: 2014-12-11 21:25:25
Kiek daug jausmu radau.
Tačiau mums nesinori sustoti –
Dar stotelė...
Pastovim, parūkom.
Na, ir kas, kad minučių pritrūkom
Visgi koks trapus tas laikas.super!
Sveikinu.
Vartotojas (-a): Felicija Ivanauskienė
Sukurta: 2014-12-06 06:36:15
Gyvenimas prasmingas. Jis - judviejų. Jis įvairus. Nesupartau šiaudinių perukų įvaizdžio - tai gyvenimo ruduo?
Bet šiaudai - aukso spalvos :)
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2014-12-03 23:03:05
Taip, greitai bėga tas laikas. Nespėji apsidairyti – jau ir žili, ir praretėjusiais plaukais. Bet svarbiausia – nesinori sustoti. Labai patiko
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2014-12-03 17:22:25
Atvirumas, kurio kartais moterims pritrūksta, privertė ir mane truputėlį užtrukti. O kam gi norisi sustoti?
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2014-12-03 14:29:00
Lyg ir atsvara
cigaretės surūkymo ilgio
„rytui perone“.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2014-12-03 11:40:51
Gerai, kad "vis dar be šiaudinių perukų"... :)
Vartotojas (-a): Langas Indausas
Sukurta: 2014-12-03 11:23:07
Pritariu visoms moterims, kurios girs šį eilėraštį.
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2014-12-03 08:59:07
Ryškus, spalvotas, pilnas detalių iškalbingas vaizdas.