Įsigėrė šviesa į pribirusį rytmečio sniegą.
Taip tylu. Dar tylu. Tiktai lengvas šešėlis nakties
Nenutildamas virpa ir virpa, saulėtekiu bėga,
Man iš naujo suteikdamas dienai lauktos taip vilties.
Pirmutiniai garsai. Ir pasaulis atbunda klegėti.
Gal spalvotais sapnais? Gal jausmais, kažkada patirtais?
Nuvilnijo tolyn tas patrakėlis gundantis vėjas –
Jis mane vėlei šaukia su juo paskrajoti laukais.
Prisiminti bandau tos rytinės padangės gaivumą...
Švietė man į akis, menu, saulė šaltais spinduliais.
Kibirkščiavo nakty taip glamonėm įkaitinti kūnai...
Taip seniai šitai buvo... Tik vakar, atrodo, tiktai...
spika
2014-12-02 15:58:01
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2014-12-03 08:49:47
Trapus prisilietimas žodžiais prie bundančio ryto - įtaigus, užburiantis, pakylėjantis...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2014-12-03 00:13:55
Lyrika. Ir aukštos prabos. Kodėl tik jausmai?
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2014-12-02 20:30:59
Ir nežinia, ar pirmieji garsai, vaizdai, tyla, ar glamonės nuspalvina tekstą, tik visuma labai graži :)
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2014-12-02 18:33:04
...nuneša ten, kur buvo miela... kas nepasimiršta... Gražiai pinasi garsai, vaizdai, prisiminimai.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2014-12-02 16:15:20
Prisiminti bandau tos rytinės padangės gaivumą...palietė...labai labai...
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2014-12-02 16:08:09
Pirmutiniai garsai. Ir pasaulis atbunda klegėti –
Gal spalvotais sapnais, gal jausmais, kažkada patirtais? – kūrinio savotiškas saulės raizginys.
O dėl paskutinės eilutės įtaigos reikėtų dar parymoti...