Paukščių Takas
Vis mažiau saldybės,
kur širdis nugrimztų,
vis mažiau kas žeis
ir atgaivins jausmus,
rodos, paukščių pulką,
gal ne vieną šimtą
aš kadais krūtinėn
pakviečiau nubust.
Rodos, kilo, skrido,
rodos, krykštė švelniai,
rodosi, ne jie tai,
aš skridau,
rodos, lenkės girios,
klaupėsi man dangūs,
o dabar gi visa
man išblėsę jau.
Lyg pats Paukščių Takas
širdimi nubėgęs,
lyg žvaigždžių pridygę
ežero gelmėj,
visos it lelijos
iš gelmės žiūrėjo,
rytui išsiblaivius
man užgeso vėl.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2014-12-07 11:53:30
Padvelkia laukiama viltimi pro trumpalaikę neviltį.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2014-12-03 01:34:27
Na, taip liūdnai... Aukščiau galvą! Vėl pavasaris bus, vėl bitės medų rinks :)
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2014-12-02 22:53:29
Taip šviesiai, tyrai nubėgo...lyg pats Paukščių Takas...
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2014-12-02 18:23:36
Gražu... Ypač paskutinės eilutės nuo Lyg pats Paukščių Takas...
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2014-12-02 16:18:45
...taip ilgesingai šiltai nubangavo iš pačios spindulingos gelmės...tyra melodija...
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2014-12-02 15:08:54
Tikrai toks prasmingas minties ir atminties skrydis
lyg Paukščių Taku (nuo minus begalybės iki plius).