Išeit jis neskubėjo, bet iš lėto
Spalvų žaismė nublanko... Kaltint lietų,
Kad kaišiojo čia savo šlapią nosį,
Ar vėją? Veltui kumšteliu grūmosi –
Kas žingsnį pats ruduo lapus sumynė...
Sušokęs su snieguolėm sutartinę
Ir nuolat jas globot pasižadėjęs,
Balsvom palaukėm jau raišuoja vėjas...
..............................................................
Pačios gamtos taisyklės parašytos –
Eilėn, kai vienas klumpa, stoja kitas.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2014-11-30 17:32:24
žaismingai
Vartotojas (-a): lašasdangaus
Sukurta: 2014-11-29 10:46:44
Patiko nuotaikingi rudeniški personažai, taip nebanaliai surimuoti į pasutinius rudens žingsnius...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2014-11-28 22:24:00
Pradžia linksmesnė už pabaigą. Bet netikiu tuo fatališkumu. Netgi gamtos. Čia kaip matysi, kaip žiūrėsi...