Išeit jis neskubėjo, bet iš lėto
Spalvų žaismė nublanko... Kaltint lietų,
Kad kaišiojo čia savo šlapią nosį,
Ar vėją? Veltui kumšteliu grūmosi –
Kas žingsnį pats ruduo lapus sumynė...
Sušokęs su snieguolėm sutartinę
Ir nuolat jas globot pasižadėjęs,
Balsvom palaukėm jau raišuoja vėjas...
..............................................................
Pačios gamtos taisyklės parašytos –
Eilėn, kai vienas klumpa, stoja kitas.