Žodžiai,
Skeveldros,
Išsibarstę.
Nežinau kieno.
Dėlionė sudėta,
bet vis lieka nebaigta.
Detalės pačios keičias vietom.
Neužpildyti plyšiai –
tu jų nematai,
bet jauti.
Tuštuma
dūžtančių dalių,
kurios tau net nepriklauso.
Tuštuma –
visad nematoma, bet juntama.
Ar aš dalys?
Ar tik dalis?
Arba tuštuma tarp jų.
Gal dūžis.
Visad tik dūžis.
O galbūt tiktai aidas.
Laužantis visa,
į ką atsimuša.
Be vietos, be tikslo,
einantis ir nenueinantis niekur.
Į šimtus vienodų šauksmų bandantis atsiliept,
surast tą, kuris kviečia.
Priartėjęs randa tą pat, ką visad –
tuštuma.
Dūžis.
Aidas.
Eik toliau
Eik toliau
Eik toliau
Rask save ten, kur tavęs nėra.
Būk čia ir tavęs čia nebus.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2014-11-26 22:53:40
Įdomu paskaityti (nors įvairiai panašiai ir kitais kampais girdėta), bet abejoju, ar tai poezija > eilėraštis net ir prikabinus proza. Daugiau pamąstymai.