Žodžiai,
Skeveldros,
Išsibarstę.
Nežinau kieno.
 
Dėlionė sudėta,
bet vis lieka nebaigta.
Detalės pačios keičias vietom.
Neužpildyti plyšiai –
tu jų nematai,
bet jauti.
 
Tuštuma
dūžtančių dalių,
kurios tau net nepriklauso.
 
Tuštuma –
visad nematoma, bet juntama.
 
Ar aš dalys?
Ar tik dalis?
Arba tuštuma tarp jų.
 
Gal dūžis.
Visad tik dūžis.
 
O galbūt tiktai aidas.
Laužantis visa,
į ką atsimuša.
 
Be vietos, be tikslo,
einantis ir nenueinantis niekur.
 
Į šimtus vienodų šauksmų bandantis atsiliept,
surast tą, kuris kviečia.
Priartėjęs randa tą pat, ką visad –
tuštuma.
Dūžis.
Aidas.
 
Eik toliau
Eik toliau
Eik toliau
 
Rask save ten, kur tavęs nėra.
Būk čia ir tavęs čia nebus.