Aviečių kvapas

Ak, ta jaunystė! Tie liauni beržai!
Žydrai žalia tos vasaros paletė!
Šiandieną vėju tu dar sykį sugrįžai
Ir vėju tavo pirštai mane lietė.
 
Ir lopinys rudens liūdnai niūrus,
Kuris lig horizonto išsiplėtęs –
Dabar atrodė toks nepatvarus,
Nes lūpų kvapą pajutau – aviečių.
 
Tu ragavai kadais jas pamiškėj
Ant viržių minkšto apkloto pritūpus,
Net pilkšvą debesį padangėj išblaškei,
Nes saulėj sirpo tavo rausvos lūpos.
 
Kartojai vis, kad tik liauni beržai
Tegali savo lapais vėjy šokti,
Jiems, kaip ir mums – žydrumo per mažai
Ir šypsenos iš medžių turime išmokti.
 
Ir sukomės abudu sūkuriuos –
Baltų kamienų, saulės ir aviečių...
........................................................................
 
Sugrįžo praeitis belaukdamas kurios,
Deja, žydrai žalias dienas išmėčiau...
kaip lietus

2014-11-23 00:04:13

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2014-11-23 19:46:38

dvasinga lyrika...man labai labai palietė širdį...

Vartotojas (-a): Astra

Sukurta: 2014-11-23 19:28:50

Lengvutė ir kvapni vasaros idilė...

Vartotojas (-a): Vlabur

Sukurta: 2014-11-23 03:47:26

Po kūrinio antrosios perskaitos pasirodė: ketvirtasis posmas – lyg ir perteklinis
(jis kūrinio dinamikai nieko naujo neduoda, o čia dar ir rimai suprastėja).
Nesu didelis dailės žinovas, bet manau, kad žydrą sumaišius su žalia
gaunasi ryški „elektrinė“ (gal samanų?) spalva. Kaip ten bebūtų,
tas atspalvis kūrinio pradžioje ir paskutinėje eilutėje
yra sodrus, tarytum užduodąs rondo formą.
Džiugios tokios autoriaus paieškos!

Įsiminė:

Ir sukomės abudu sūkuriuos –
Baltų kamienų, saulės ir aviečių...