Ak, ta jaunystė! Tie liauni beržai!
Žydrai žalia tos vasaros paletė!
Šiandieną vėju tu dar sykį sugrįžai
Ir vėju tavo pirštai mane lietė.
 
Ir lopinys rudens liūdnai niūrus,
Kuris lig horizonto išsiplėtęs –
Dabar atrodė toks nepatvarus,
Nes lūpų kvapą pajutau – aviečių.
 
Tu ragavai kadais jas pamiškėj
Ant viržių minkšto apkloto pritūpus,
Net pilkšvą debesį padangėj išblaškei,
Nes saulėj sirpo tavo rausvos lūpos.
 
Kartojai vis, kad tik liauni beržai
Tegali savo lapais vėjy šokti,
Jiems, kaip ir mums – žydrumo per mažai
Ir šypsenos iš medžių turime išmokti.
 
Ir sukomės abudu sūkuriuos –
Baltų kamienų, saulės ir aviečių...
........................................................................
 
Sugrįžo praeitis belaukdamas kurios,
Deja, žydrai žalias dienas išmėčiau...