2014 11 20
Dėliojant vaistus šiai dienai į dėžutės skyrelius, netyčia iškrito pailginto veikimo
Levo-dopos kapsulė ir nusirito po lova. Priklaupiau, pažiūrėjau, bet nepamačiau. Pamėginau pasiekti ranka – nepasisekė. Atsinešiau įrankį langams valyti, lėtai, atsargiai išbraukiau visą plotą, bet kapsulės neaptikau.
Atsirėmiau į lovą ir pravirkau – kas mane, jau seną, pavargusią ir ligotą, parkludė ant kelių dėl kažkokios vienos kapsulytės? Jos tiksliai suskaičiuotos, ant recepto užrašyta: vaisto užtenka iki... ir jei pamesiu, vienai dienai man vaisto pritrūks. Žinoma, aš ją surasiu, nes ji juk niekur negalėjo dingti, tada nubrauksiu dulkes ir laiminga išgersiu tokią išsivoliojusią – neišmesiu gi šiukšliadėžėn dėl vienos kitos dulkės, nes aš žinau, kas manęs laukia staiga sumažinus dozę. Kas nužmogino mane dienų gale?
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2014-11-20 21:01:40
Ką galiu pasakyti... Straipsnio esmė ne kapsulėje, čia daug giliau. Jautriai ir ... Na, kitaip ir negali būti. Laikykitės ir rašykit.
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2014-11-20 20:35:54
Nesu stuobrys, skaitytojoms pritariu, tik komentaras kiek kitoks: rišliai, sklandžiai, tikrais žodžiais užrašytas tikras gyvenimas ir dar perteikta idėja.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2014-11-20 19:57:51
neišeina pasakyt TOKS GYVENIMAS, nes būtų labai nejautru.Belieka palinkėt stiprybės
Vartotojas (-a): miaumiau
Sukurta: 2014-11-20 15:04:21
liū
d
na
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2014-11-20 14:05:35
Senatvės ir vienatvės koktelis jau savaime nėra skanus, o čia dar ligos...Gaila, kad mano rankos per trumpos...Verkiu ir aš...
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2014-11-20 13:58:20
Turbūt, gamtos dėsniai visagaliai... kūnas iš dulkės virs dulke ... oriai išgyvent tai - nelengva... vaizdžiai perteikėt per tą vaistų kapsulę, belieka atsidusti...