2014 11 20   
Dėliojant vaistus šiai dienai į dėžutės skyrelius, netyčia iškrito pailginto veikimo Levo-dopos kapsulė ir nusirito po lova. Priklaupiau, pažiūrėjau, bet nepamačiau. Pamėginau pasiekti ranka – nepasisekė. Atsinešiau įrankį langams valyti, lėtai, atsargiai išbraukiau visą plotą, bet kapsulės neaptikau.
Atsirėmiau į lovą ir pravirkau – kas mane, jau seną, pavargusią ir ligotą, parkludė ant kelių dėl kažkokios vienos kapsulytės? Jos tiksliai suskaičiuotos, ant recepto užrašyta: vaisto užtenka iki... ir jei pamesiu, vienai dienai man vaisto pritrūks. Žinoma, aš ją surasiu, nes ji juk niekur negalėjo dingti, tada nubrauksiu dulkes ir laiminga išgersiu tokią išsivoliojusią – neišmesiu gi šiukšliadėžėn dėl vienos kitos dulkės, nes aš žinau, kas manęs laukia staiga sumažinus dozę. Kas nužmogino mane dienų gale?