Uola dainuoja apie rojų --
Vienatvė man jauki visai --
Baltu erškėčiu užsikloju,
Kalnų viršūnėse klausai,
Kaip kalbasi ledynų žaros...
O akys švyti prarajos --
Jos tokios geros ir negeros
Aistrų bedugnes prasijos --
Ir nebijau netikro veido,
Nei tau išpažinties žaibų --
Kalnai man viską jau atleido --
Ką man atleido? Nesvarbu...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2014-11-16 00:17:36
Šitas tikrai geras. Nebanalus, tokie išlieka...
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2014-11-15 00:03:52
Kalnuose, kaip ir Jūsų eilėraštyje pajunti palaimą.