Pokalbis su tuštuma

Neateik, neateik,
Undinių giesmės gelmėse,
Raudonos burės
Ir debesų švytėjimas;
Pavirsk vienu iš jų,
Pilka migla,
Išskystančia į jūrą krintant,
Gelmėse aplink undinių kaklus
Apsivyniok, sugniaužk gerkles,
Balsus, giesmes nutildyk,
Tarp gintaro pilies griuvėsių
Ir jūržolėse tylinčių veidų
Būk debesies švytėjimu;
Raudonos burės virš tavęs,
Dėl jų, dėl saulės, dėl dangaus,
Dėl bangose dar virpančių garsų.
Tik neateik, tik neateik,
Virsk debesiu.
Liepa bangele

2014-11-09 12:36:03

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): spika

Sukurta: 2014-11-09 16:59:45

Jo, geriau tegu neateina tuštuma...

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2014-11-09 13:35:00

Graikų mitologiją primena. Na, kad ir Odisėjo keliones :)