Pokalbis su tuštuma
Neateik, neateik,
Undinių giesmės gelmėse,
Raudonos burės
Ir debesų švytėjimas;
Pavirsk vienu iš jų,
Pilka migla,
Išskystančia į jūrą krintant,
Gelmėse aplink undinių kaklus
Apsivyniok, sugniaužk gerkles,
Balsus, giesmes nutildyk,
Tarp gintaro pilies griuvėsių
Ir jūržolėse tylinčių veidų
Būk debesies švytėjimu;
Raudonos burės virš tavęs,
Dėl jų, dėl saulės, dėl dangaus,
Dėl bangose dar virpančių garsų.
Tik neateik, tik neateik,
Virsk debesiu.