Santrauka:
Nežinau, kas kaip supras eiles ir juo labiau pavadinimą, bet būtent jis yra raktas. O to rakto raktas – Evangelija, kur rašoma apie Zachiejaus norą pamatyti Jėzų. Tik nereikia tiesmukai interpretuoti...
Mes kartais pamatome tylą
Pro juoką, pro ašaras, liūdesį,
Pro vienumą, nerimą, džiaugsmą...
Ir kylam, virš medžių pakylam,
Ir, regis, į dangų įaugsim...
Bet debesys spaudžia ir tupiasi,
Užtemdo lietum mūsų langus,
Nubėga latakais ir renkasi
Į kritusio vandenio veidus...
Ir galbūt nusvirusios rankos,
Ir galbūt tos galvos, kur lenkiasi,
Ar akys, kurias mes nuleidom,
Regėtą išgąsdina tylą –
Ji pakelės akmenim virsta...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2014-11-09 19:59:39
Pritariu, kad vientvėje galima klausytis vidumi, vadovautis intuicija, atsiveria lyg antrosios akys žmogaus viduje...
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2014-11-09 15:58:27
Labai gilus vidinio pasaulio ir pojūčių pajautimas...Originaliai nuskambėjo. Trapus tas mūsų gyvenimas ir tyla