Ant tavo veido šalnos pasirodys –
Blakstienos žils su mirusia žole...
Jau mėnuo dvyliktas –
Atėjo gruodis
Pūgas atnešęs ir pusnis...
Šalia
Skraidys baltų plaštakių milijonai –
Tai žodžiai nesakyti,
Žvilgsniai neliesti.
Prislėgs betoninis padangės fonas
Ir aidas laikrodžių:
Tik-si, tik-si...
Kažkaip keistai skaičiuosis kitas sausis –
Nuo vieneto,
Tačiau vis tiek žiema...
Liūdnai žiūrėt pro langą nepaliausi
Lyg man kažką brangaus primindama.
Ak, taip –
Kadais žalių birželių būta
Ir liepų, ir rugpjūčių...
Taip seniai...
Dabar belikome tiktai žiema ir mudu –
Tarytum įkaitai, lyg kaliniai
Savų minčių
Ir to, kas nebegrįžta...
......................................................................
Nebeliūdėk, mieloji, –
Bus dar bus!
Juk netgi gruodį sniego pusnys tyžta,
Kai saulei šypsantis
Atsiveria dangus.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2014-11-07 20:52:22
Va, pasirodo, net tryliktas mėnesis bus... O žiemą žibutės žydės? ;)
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2014-11-07 19:24:17
Ne taip baugu ir to trylikto sulaukti, kai pabaigoje nuskamba paguodos žodžiai...
Puiki lyrika.
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2014-11-07 19:22:58
Įtaigus ir labai geras.
Vartotojas (-a): lašasdangaus
Sukurta: 2014-11-07 13:21:35
Sklidina vilties lyrika.
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2014-11-07 10:33:06
Šviesumu suteikiantys stiprybės žodžiai.
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2014-11-07 07:23:53
Paguodžianti prošvaistė, viltingas tekstas, tik žiema dar neatsliūkino...