Ant tavo veido šalnos pasirodys –
Blakstienos žils su mirusia žole...
Jau mėnuo dvyliktas –
Atėjo gruodis
Pūgas atnešęs ir pusnis...
 
Šalia
Skraidys baltų plaštakių milijonai –
Tai žodžiai nesakyti,
Žvilgsniai neliesti.
Prislėgs betoninis padangės fonas
Ir aidas laikrodžių:
Tik-si, tik-si...
 
Kažkaip keistai skaičiuosis kitas sausis –
Nuo vieneto,
Tačiau vis tiek žiema...
Liūdnai žiūrėt pro langą nepaliausi
Lyg man kažką brangaus primindama.
 
Ak, taip –
Kadais žalių birželių būta
Ir liepų, ir rugpjūčių...
Taip seniai...
Dabar belikome tiktai žiema ir mudu –
Tarytum įkaitai, lyg kaliniai
Savų minčių
Ir to, kas nebegrįžta...
......................................................................
 
Nebeliūdėk, mieloji, –
Bus dar bus!
Juk netgi gruodį sniego pusnys tyžta,
Kai saulei šypsantis
Atsiveria dangus.