13. Sosėgīvenėms so dvaro
Lėnkėškāsēs žuodēs vėsas mintis pīnies,
Nikam če nematies komietīna veida,
Ė lietoviu kalbuos skombesīs auksėnis
Jolės buities laukė bova ožsėleidės.
Net manieras Gorskiu sožaviejė Jolė –
Raiškės žuodiu kluostės dailē sotaisītas
I pat šėrdi diejuos, ė i mintis golies
Kāp dėdingėms rūmams ognie degtas plītas.
Tik vėskou sodiejus i kraitelė sava,
Jolė aiškē matė mėnka sava vertė –
Gorskē tarp savėškiu anuos nelinksniava,
Ė mėiguotė davė tomsė dvara kertė.
Jaunū mergū omžēs celės vienuolīna
Nevėliuojė tīlē leistė sava laika.
Rodėnėnė nakti, laukė smarkē līnont,
Vakaruotė nuorės linksmā nosėteikos.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Komentarų nėra...