... dabar jau daug kas pasikeitę...
O tarp netekimų, praeities
pirmieji mūsų žodžiai tebevaikšto
svajų takeliais tais pačiais.
Tačiau manęs nebepažintum
iš veido ir plaukų spalvos.
Prisilietė prie jų likimas,
palikęs žymes ant galvos.
O astrai žydi! Mūsų astrai!
Daugiau Tau nieko nesakau.
Sausomis akimis prie kapo stoviu,
žvakelę rankoje laikau...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2014-11-02 00:00:52
Taip, skaudu dėl netekimo...Bet toks jau gyvenimas. Svarbiausia, kad lieka širdyje