... dabar jau daug kas pasikeitę...
O tarp netekimų, praeities
pirmieji mūsų žodžiai tebevaikšto
svajų takeliais tais pačiais.
   Tačiau manęs nebepažintum
iš veido ir plaukų spalvos.
Prisilietė prie jų likimas,
palikęs žymes ant galvos.
   O astrai žydi!  Mūsų astrai!
Daugiau Tau nieko nesakau.
Sausomis akimis prie kapo stoviu,
žvakelę rankoje laikau...