Rašalas Sieloj išlietas,
Nusausintas juoko ant drobės,
Sudeginęs praeitį mano —
Nuspalvinęs Tavo rytojų...
Ir liejasi puslapiuos knygos
Likimas, kurią dovanoja,
Gyvenimo kelias per žemę —
Laike sustabdytos svajonės.
O žaibas kai perskiria kalnus,
Drebėjimas žemės parbloškia,
Aš ieškau Rašytojo savo —
Atėmusi plunksną, kuriu saulėtą rytojų...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2014-10-29 08:58:16
Kiek suvelta pabaiga. Reikėtų gryninti, apmąstyti.