Rašalas Sieloj išlietas,
Nusausintas juoko ant drobės,
Sudeginęs praeitį mano —
Nuspalvinęs Tavo rytojų...

Ir liejasi puslapiuos knygos
Likimas, kurią dovanoja,
Gyvenimo kelias per žemę —
Laike sustabdytos svajonės.

O žaibas kai perskiria kalnus,
Drebėjimas žemės parbloškia,
Aš ieškau Rašytojo savo —
Atėmusi plunksną, kuriu saulėtą rytojų...