Tuomet atskleisiu savo meilę tau,
Kurią šiandieną nuo žmonių slapstau.
[Viljamas Šekspyras]
Sergėk savo sielą, brangioji, nuostabiausias tyrų krištole.
Tavo akių spindesys mano gyvenimą turtina šviesa ir laime.
Kur mes būsime, kai būsime kartu, o mylimoji, – nesvarbu.
Mūsų visažydintis meilės medis – amžinas ir tobulas.
Priimk mano dovaną, stebukle, gaivų žodžių eliksyrą.
Atvira širdimi atsigerk iš užburtos meilės versmės,
kad dienos naktys neprailgtų, nuo manęs nutolusioji.
Rašau, kad pašlovinčiau tavąją esatį kaip didžiausią iš esmių.
Romas
2014-10-29 00:10:35
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2014-12-23 22:44:41
Rašau, kad pašlovinčiau... Yra to manieringumo blausio, yra.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2014-10-29 21:11:13
Turi žavesio... gal kiek perspausta su pabaiga, bet... Gražu juk.
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2014-10-29 20:43:33
Vizijai – tyrų krištolui. esmių esmei.
Vartotojas (-a): Raphael
Sukurta: 2014-10-29 09:39:02
Gražu..., tik suglumino paskutinė eilutė, kai sudievinamas kūrinys tai gero nelauk :), čia tarsi jau pasiekiamas pats horizontas, o kas tada toliau?
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2014-10-29 08:53:44
Manieringai, bet šios dienos damos gali pamatyti daugiau naftalino, negu jausmo, tad atsargiai rinkitės autorių, kuriuo bandote sekti...