Tuomet atskleisiu savo meilę tau,
Kurią šiandieną nuo žmonių slapstau.

                                 [Viljamas Šekspyras]


Sergėk savo sielą, brangioji, nuostabiausias tyrų krištole.
Tavo akių spindesys mano gyvenimą turtina šviesa ir laime.
Kur mes būsime, kai būsime kartu, o mylimoji, – nesvarbu.
Mūsų visažydintis meilės medis – amžinas ir tobulas.

Priimk mano dovaną, stebukle, gaivų žodžių eliksyrą.
Atvira širdimi atsigerk iš užburtos meilės versmės,
kad dienos naktys neprailgtų, nuo manęs nutolusioji.
Rašau, kad pašlovinčiau tavąją esatį kaip didžiausią iš esmių.