Nuo tos tamsos, kuri kaskart sukyla
tada, kai jos nelauki ir tiki,
kad suradai takelį jau į tylą —
Viešpatie, apgink.
Ir tamsą tą, kuri aptemdo žvilgsnį,
o širdį lyg voratinkliu lipniu
apaudžia nerimu per vieną mirksnį —
Viešpatie, paimk.
Ir tamsai tai, kuri užkloja viltį,
tarytum ugnį pelenais šaltais,
įsėlint nejučia į mano širdį —
Viešpatie, neleisk.
Nuo tos tamsos neleisk, kad aš užgesčiau
be meilės, kaip be degančios ugnies —
ir kad vis tiek takelį aš surasčiau
į Tavo širdį — Viešpatie, padėk.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2015-07-15 13:22:14
Giedoti prašosi malda...
Vartotojas (-a): nenumeruojant
Sukurta: 2014-10-18 10:34:13
Struktūra, sintaksinės priemonės tokios tematikos ir žanro kūriniams nėra naujiena, tačiau... gal žingsnis po žingsnio ir po kurio laiko turėsim kitokio veido liturginius leidinius :)
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2014-10-17 16:50:22
patiko mintys