Man žodį išplėšk, nors jis vienas beliko,
manęs nebėra ateity, praeity,
gyvenimas visas tevertas skatiko,
nors jį dar kaip šunį velki.
Įdėk nors žariją į saują, į delną –
kuokštelį pernykštės žolės,
gyvenimas mano – neįveiktas kalnas,
nors kopti į jį dar rengies.
Ir žodį, ir raštą, ir raidę raitytą –
po skiemenį man iš krūtinės išplėšk,
ir tylą, ir ištarmę kitą, ne šitą
kaip duoną tarp lūpų įdėk.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2014-10-17 21:02:44
gyvenimas mano – neįveiktas kalnas,
Prasmingos mintys...
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2014-10-17 16:56:47
labai stipru
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2014-10-16 23:24:30
Emocingas. Net labai.
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2014-10-16 22:32:20
Gal pagrindinė mintis yra dabar (neišvengiamybė gyventi), bet yra ir nežymi prieštara: kiek prasminga kopti nematant ateities (manęs nebėra ateity, praeity).
gyvenimas mano – neįveiktas kalnas,
nors kopti į jį dar rengies. > kas rengiasi? Ar kopti rengiuos?
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2014-10-16 22:29:27
...skausmingai gražus...aistringomis spalvomis nutapytas...