Dėkoju jums už tuos gerus žodžius,
Kur pasakysit, kai išeisiu...
Už pyktį tą, kuriuo apdovanojate visus,
Net jeigu iš tiesų jie teisūs...
Už apmaudą, nusivylimą ir apgaulę,
Už panieką, patyčias ir kitus vargus...
Dėkoju — jūs užgrūdinot vienatvę,
Ir joks likimo vingis nebaisus...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Langas Indausas
Sukurta: 2014-10-15 13:13:41
O jeigu niekas nieko nepasakys? Padėka už nieką... šiuolaikiniai žmonės dabar tokie svarbūs jaučiasi, kad įsivaizduoja esą sekami iš palydovų...
Vartotojas (-a): Bazas
Sukurta: 2014-10-15 06:11:52
O aš ne kartą esu įsivaizdavęs savo laidotuves. Gan gražu: pasipuošę, pasitempę žmonės, kaspinai visokie, o gal net kas nors pasako ką nors nuoširdaus, taip kaip reikia, be išsisukinėjimų ir nutylėjimų. Gerai, kad dėkojama dar gyvam esant.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2014-10-15 00:16:52
Ai, man tai jau bus dzin... Manau taip... Nors kas ten žino :) Čia tikriausiai kažkas asmeniško, veikiausiai minutinis protrūkis išlietas.
Vartotojas (-a): jovaras
Sukurta: 2014-10-14 22:05:58
padėka iš anksto. stiproka