Aukšta žolė... Neįžiūriu,
Kur pieva nuvingiuoja takas...
Ten tarp šakų tik vėjas plakas,
Pribarstęs žemėn obuolių.
Lenkiuosi, nors žinau – rūgštus...
Tik... ar saldesnis bus ir kitas,
Kai čia tik vėjas neprašytas
Dar atmena visus takus?..
Krituoliai... Nepasiūliau tau.
Neužsibūkim... Metas eiti...
Galbūt užklydęs prašalaitis
Juos rinks ir apsidžiaugs: „Radau...“
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2014-10-14 23:51:41
Gražiai gaubtiniu rimu. Labai vykęs darbas. Tokia eilėdara man visada imponuoja, mintys kažkaip kitaip dėstosi, jos lyg labiau pabrėžiamos, vaizdas ryškesnis.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2014-10-14 22:27:48
Suskambo krituoliais paliktais...
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2014-10-14 20:58:31
Lengvas, bet prasmingas
Vartotojas (-a): Girinukas Mi
Sukurta: 2014-10-14 12:15:58
visaip atsitinka. eilėraštis lengvas, be gilesnės potekstės.