Nuskinti vėjo
Aukšta žolė... Neįžiūriu,
Kur pieva nuvingiuoja takas...
Ten tarp šakų tik vėjas plakas,
Pribarstęs žemėn obuolių.
Lenkiuosi, nors žinau – rūgštus...
Tik... ar saldesnis bus ir kitas,
Kai čia tik vėjas neprašytas
Dar atmena visus takus?..
Krituoliai... Nepasiūliau tau.
Neužsibūkim... Metas eiti...
Galbūt užklydęs prašalaitis
Juos rinks ir apsidžiaugs: „Radau...“