Tavo pėdos dar ryškios ir šiltos –
           neseniai Tu pro čia praėjai –
virš bedugnės kabančiu tiltu
           Tu mane tarsi aklą vedei –

Tu vedei ir man kelią parodei
           į nevystančias pievas žalias, –
ten gaivino mane Tavo Žodis,
           atrakinęs širdies dureles.

Nustebau – iš širdies išsiliejo
           Tavo gydančios meilės versmė –
man per barzdą aliejus tekėjo,
           o į lūpas įdėta giesmė

man ramybę grąžino ir leido
           atsilsėt prie ramių vandenų –
Tavo nuostabų švytintį veidą
           iš nakties tos vaikystėj menu –

Tu mane visą laiką lydėjai,
           nors atrodė – Tavęs netekau, –
kad mane taip be galo mylėjai,
          tik dabar, tik dabar supratau –

ir dabar Tu man suteikei viltį,
           nes žinau – Tu pro čia praėjai, –
savo meilę kaip kabantį tiltą,
          kad pažinčiau Tave – palikai.