Tu pro čia praėjai
Tavo pėdos dar ryškios ir šiltos –
neseniai Tu pro čia praėjai –
virš bedugnės kabančiu tiltu
Tu mane tarsi aklą vedei –
Tu vedei ir man kelią parodei
į nevystančias pievas žalias, –
ten gaivino mane Tavo Žodis,
atrakinęs širdies dureles.
Nustebau – iš širdies išsiliejo
Tavo gydančios meilės versmė –
man per barzdą aliejus tekėjo,
o į lūpas įdėta giesmė
man ramybę grąžino ir leido
atsilsėt prie ramių vandenų –
Tavo nuostabų švytintį veidą
iš nakties tos vaikystėj menu –
Tu mane visą laiką lydėjai,
nors atrodė – Tavęs netekau, –
kad mane taip be galo mylėjai,
tik dabar, tik dabar supratau –
ir dabar Tu man suteikei viltį,
nes žinau – Tu pro čia praėjai, –
savo meilę kaip kabantį tiltą,
kad pažinčiau Tave – palikai.