Vakaras prie kojų rangos
Tarsi mylintis šuva.
Tu žvelgi į pilką dangų.
Žvakė dega. Sutema.
Įsipilk vienatvės vyno
Jis – kaip ašara aitrus.
Šaltas slenkstis padalino
Tau gyvenimą perpus.
Negailėk, kas atiduota,
Ko nebuvo gal išvis,
Kas išverkta, kas parduota
Ir ką slepia praeitis.
Lapai šmėsčioja už lango.
Jų lėta graži baigtis.
Susiimk save už rankų,
Nes nieks kits nepalaikys.
Žvakė tykiai baigia degti.
Gatvė – plakama liūties.
Kaip sunku tau nebekeikti
Savo vienišos būties...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): daliuteisk
Sukurta: 2014-10-10 01:33:41
Negailėk, kas atiduota
Ko nebuvo gal išvis
Nelengvai ateinama į tokius žodžius
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2014-10-09 23:51:10
...puikiai skamba...
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2014-10-09 21:22:46
Labai gyvas tekstas, nesumeluotos akimirkos, o jau rimo ir ritmo atitikimas, esu sužavėta.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2014-10-09 21:17:03
Skaitau Širvį. Labai panašus stilius. Puikiai parašyta.
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2014-10-09 19:49:31
Gili gėla. Ruduo išnaršo visas sopes...
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2014-10-09 19:49:06
Sklandus pokalbis, nuvingiavo ir apramino savo dailiu rimu... labai patiko
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2014-10-09 18:26:18
Nuoširdus pokalbis... įsipylus vienatvės vyno. Geras eil.