Vakaras prie kojų rangos
Tarsi mylintis šuva.
Tu žvelgi į pilką dangų.
Žvakė dega. Sutema.
 
Įsipilk vienatvės vyno
Jis – kaip ašara aitrus.
Šaltas slenkstis padalino
Tau gyvenimą perpus.
 
Negailėk, kas atiduota,
Ko nebuvo gal išvis,
Kas išverkta, kas parduota
Ir ką slepia praeitis.
 
Lapai šmėsčioja už lango.
Jų lėta graži baigtis.
Susiimk save už rankų,
Nes nieks kits nepalaikys.
 
Žvakė tykiai baigia degti.
Gatvė – plakama liūties.
Kaip sunku tau nebekeikti
Savo vienišos būties...