Santrauka:
Skaudi šio laiko problema.
Sugrįžo vėjai rudeniu sutrikę,
Be siautulingo šokio vieniši,
Skaičiuodami, ar daug dar liko
Jaunų žmonių tokioj gražioj šaly...
Kaip ten, sūneli, — čeža meilės laišką, —
Po kojomis raudojantys klevai.
Kas degs per Vėlines žvakučių vašką,
Jei taip toli šiandieną nuklydai?
Tuštėja gatvės — rudenio pakrantėm
Linguoja pagyvenusių veidai.
Jų rankose — tikėjimo rožančiai,
O akys kalba, kad sugrįš vaikai.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2014-10-05 17:27:46
labai gražiai apsakyta daugelio iš mūsų jausmai...aš tą patį jaučiu, todėl ačiū už puikias eiles.
Vartotojas (-a): klajūnė
Sukurta: 2014-10-04 20:49:04
Svarbi tema. Kažin ar jie sugrįš....
Vartotojas (-a): nenumeruojant
Sukurta: 2014-10-04 18:37:43
Neblogai suvaldyta mintis.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2014-10-03 20:18:36
Aktualu... liūdnokai suskambo žodžiai.
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2014-10-03 18:42:33
tikrai aktuali tema, deja, tik ,,tikėjimo rožančiai"..
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2014-10-03 16:48:39
...labai jaudinantis gražus kūrinys...skaudi tema taip lyriškai plaukia...į širdį...