Kur niekas nebelaukia

Prisiminimai byra tartum žvirgždas,
Nors juos ne rankomis semiu...
Ne kojas ten, o sielą braižo virkščios,
Taku kai tėviškės einu.

Nėra ten vartų. Virkdo svirtį vėjas...
Nepasitinka net šuva,
Kadaise draugiškai visiems amsėjęs.
Įsmilksta sieloj žarija...

Lyg veidas šmėsteli... Bet jį nuplauna
Ne srūvantis stiklu lietus...
Suklydo akys... Kam save apgaunu?
Ten laukiančių manęs nebus...
Eiliuotoja

2014-09-30 19:27:15

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): eglute7

Sukurta: 2014-10-09 22:30:09

Iki skausmo žinoma ir artima... Bet ir liūdesys reikalingas. Gyvenimas - įvairiaspalvis...

Vartotojas (-a): spika

Sukurta: 2014-10-02 00:18:25

Skaudu. Nelieka nieko, tik atmintis

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2014-10-01 00:20:47

Joooo... Taip miršta sodai :(

Vartotojas (-a): klajūnė

Sukurta: 2014-09-30 22:51:45

rudeniškai nostalgiškas....

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2014-09-30 20:44:51

padvelkė ilgesiu ir nostalgija