Kur niekas nebelaukia

Prisiminimai byra tartum žvirgždas,
Nors juos ne rankomis semiu...
Ne kojas ten, o sielą braižo virkščios,
Taku kai tėviškės einu.

Nėra ten vartų. Virkdo svirtį vėjas...
Nepasitinka net šuva,
Kadaise draugiškai visiems amsėjęs.
Įsmilksta sieloj žarija...

Lyg veidas šmėsteli... Bet jį nuplauna
Ne srūvantis stiklu lietus...
Suklydo akys... Kam save apgaunu?
Ten laukiančių manęs nebus...
Eiliuotoja