Pilis iš smėlio

Sapnų pelenuos
Žydi rūpesčių gėlės,
O saulė juoda
Gilioj jūroj nuskęsta...
 
Pravirksta žolė
Per anksti atsikėlus,
Kol rašalu rašo
Dangus Dievui raštus
Ir degina skiautę po skiautės,
Kad jūra
Išlaisvintų saulę
Iš sapno jau kitą...
 
Stebuklas!
Tamsa vienu kirčiu sugūra,
Kai ašmenim kardo
Ją perkerta rytas.
 
Nubėga šešėliai
Į smilgų pavėsį,
Delnais glosto lapai
Per nugarą vėjui,
Nes jis pūkų miglą
Tarp kopų ištiesęs
Lyg antklodę suka...
 
Dangus vis žydrėja,
Bučiuoja bangas
Atiduodamas mėlį,
Žuvėdrų sparnais
Ant jų keterų krenta...
..........................................
 
Tai – Dievo pilis
Pastatyta iš smėlio:
Po smiltį – iš jūros,
Po smiltį – nuo kranto...
kaip lietus

2014-09-27 00:02:28

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Felicija Ivanauskienė

Sukurta: 2014-09-28 07:46:07

Ir Gamta teigia Viltį, tokią artimą ir suprantamą Žmogui.
Viskas - Dievo kurta ir... amžina.
Dėkui :)

Vartotojas (-a): kvinta

Sukurta: 2014-09-27 23:49:31

tokie neįdomūs komentarai, kad eilėraščio net neskaičiau; ar gerai padariau? bet komentarus perskaičiau ir jie, nu ne - neįdomūs. :)

Vartotojas (-a): Eiliuotoja

Sukurta: 2014-09-27 14:55:45

Delnais glosto lapai
Per nugarą vėjui,

Geras ir teisingas atradimas!  Visad maniau, kad vėjas glosto... :) 
O pilnai pritariu Laumelės komentarui.
 

Vartotojas (-a): Langas Indausas

Sukurta: 2014-09-27 12:35:44

Stipru ir įtaigu. Romantizmas ir simbolizmas. Kaip lietus ir jo pasaulio matymas...Per gamtos grožį į žmogaus jausmus.

Vartotojas (-a): Laũmele

Sukurta: 2014-09-27 10:46:21

Perskaičiau vieną kart- vienos mintys, perskaičius antrą kart - gilėja ir plečiasi žodžių gelmė... manau, kad turi gylį prasmės...

Vartotojas (-a): Burtažolė

Sukurta: 2014-09-27 00:27:57

"Po smiltį - iš jūros,
Po smiltį - nuo kranto..."


Lyg ir lygybės teorija, bet minties galia labai prasminga...
Patiko!

Vartotojas (-a): Medinis jogas

Sukurta: 2014-09-27 00:18:51

Smėlio pilis