Pilis iš smėlio
Sapnų pelenuos
Žydi rūpesčių gėlės,
O saulė juoda
Gilioj jūroj nuskęsta...
Pravirksta žolė
Per anksti atsikėlus,
Kol rašalu rašo
Dangus Dievui raštus
Ir degina skiautę po skiautės,
Kad jūra
Išlaisvintų saulę
Iš sapno jau kitą...
Stebuklas!
Tamsa vienu kirčiu sugūra,
Kai ašmenim kardo
Ją perkerta rytas.
Nubėga šešėliai
Į smilgų pavėsį,
Delnais glosto lapai
Per nugarą vėjui,
Nes jis pūkų miglą
Tarp kopų ištiesęs
Lyg antklodę suka...
Dangus vis žydrėja,
Bučiuoja bangas
Atiduodamas mėlį,
Žuvėdrų sparnais
Ant jų keterų krenta...
..........................................
Tai – Dievo pilis
Pastatyta iš smėlio:
Po smiltį – iš jūros,
Po smiltį – nuo kranto...