Ant galvos pasitaisęs gintarinę karaliaus Mindaugo karūną,
kišu litus atgal į elektroninį bankomato kūną.
Europa mato ir giria: valio, kas tėvynėj dar likę,
alkaniems
eureka surinka – nors geriau liežuvį būtų nusiplikę.
Atmink, kad esi tik žmogus, – referentė ministrui į skruostą gnybia.
Aš gi nieko nematau, negirdžiu: ore iš natų groja kuosų eskadrilė,
aplinkui nardo guviai, čirškia žvirblių, zylių ir kregždučių daugybė,
ir tik žmonės dar nepaleidę kvailutę viltį trepsi finansinį kadrilį.
Nunėrė jau į jūras gilias verslo rykliai, gudrūs delfinai ir kardžuvės.
Vaikas klausia: kai išmoksiu tėvynę mylėti – tapsiu laimingas?
Branguti, valstybėje žmogaus svorį tiksliausiai nustato kartuvės,
o žuvies – brangiausias spiningas.
Taigi taigi, pritariu, žmogus ieško, kur geriau,
o žuvis – visada nuo žmogaus neria kuo gilyn.
Pasipuošęs karūna ir nupušęs iš laimės drebu kaip lapas epušės –
vėl dangus niaurus ir lietuviški nervai... Išgeriu vyno –
o, stebukle, nebaisus man žvėris tas euras, blyn...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2014-09-24 23:51:16
Vaikas klausia: kai išmoksiu tėvynę mylėti – tapsiu laimingas?
Čia tai klausimas! Visa kt. – iš laidos „Gamta – mūsų namai“.
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2014-09-24 15:25:04
Sueiliuotas vienokias ar kitokias asmenines patirtis komentuoti visada nelengva. Bet šis kūrinys kartu yra tas atvejis, kai galima išgirsti ir aktualizuotą su tema nesusijusį bendražmogišką skambesį. Tikriniai ir bendriniai daiktavardžiai tarnauja ne tiesmukai, o kuria situacijas ir asociacijas. Faktas (iškepto kūrinio, kalbinio žaismo) nebūtinai tiesioginis. Literatūriškai kalbant, žongliruojama ne faktais, o blynais. Artefaktas, raktas, kontraktas, antraktas? Blynas, išgaunamas pliaukštelint, ar tas maistinis, reiškiantis gerą būdą užkišti gerklei? Visa tai žodžio galia ir minties vedžiojimai, kurių plačiau aptarinėti nėra reikalo. Skaitytojas gali interpretuoti.
Raiška nėra vien jausminė ir vienareikšmė. Kad ir bankas – pažįstama priemonė (naudota poezijoje, žr. savo kraitelę), nors šįkart aplink jį ir daugiau emocijų. Bet vis tiek kūrinyje gyva aforistinė mintis. Pvz., valstybėje žmogaus svorį tiksliausiai nustato kartuvės, / o žuvies – brangiausias spiningas bei dar pora eilučių, o ir tas vynas – jo, kaip ir pinigo, idėjinių atitikmenų yra kokių tik nori.
Lakoniškame komentare neapžvelgta liks tėvynė kaip sąvoka (prisirišimas, lojalumo grupė bei kt.), bet, kaip minėjau, baugu lįsti į jausmus, nes galbūt vietoj šiuo komentaru primestų vartymų ant skaurados dabar kalbama apie tikrą asmeninį susirūpinimą šalies ir žmogaus joje likimu.
Per nerimo vandenyną „kas bus“ veikėjas savo jėgomis (pats sau karalius) svaigiuoju būdu nueina į neaiškią, bet laimingą perspektyvą. Pavadinimą papildantis bendrašaknis blyn pabaigoje įtaigiai apibendrina savijautą.
Trumpai tiek.
nepaleidę kvailutę viltį > nepaleidę kvailutės vilties