Santrauka:
Taką, turiu omenyje naktį matomą Paukščių taką.
Į langą beldėsi nakties drugiai
Šiurenimu balsus užgožę –
Kažko paklausiau, atsakei...
Ant stalo vazoj skleidės rožė,
Tačiau kvepėjo obuoliais.
Ir toks saldus tai buvo kvapas!
Mėnulis potėpiais keliais
Tau akyse žvaigždes nutapė.
Keistai žiūrėjai – lyg dangus
Į mano širdį nusileido.
Visur aptemo... Tik taku
Tau paukščiai tūpėsi ant veido
Ir lesė tąsyk minutes
Atodūsiuos susukę gūžtą...
Žinojau – takas nesitęs,
Nes laikrodžių rodyklės lūžta.
........................................................
Liūdėjai tu, galbūt verkei –
Seniai nuvyto vazoj rožė.
Kasnakt vis beldžiasi drugiai,
Bet šito sapno neužgožia...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2014-09-20 21:03:33
Toks... nutapytas jausmas :)
Ačiū :)
Vartotojas (-a): Lacrima
Sukurta: 2014-09-20 19:43:37
Skaičiau eiles, o jausmas toks, kad stovėčiau prie Salvadoro Dali drobės...
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2014-09-20 17:08:26
Kasnakt vis beldžiasi drugiai,
Bet šito sapno neužgožia...
...Ir negali užgožti akių, kuriose žvaigždelės spindi...
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2014-09-20 13:10:48
pasivogsiu...labai, labai...
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2014-09-20 11:58:41
Dedu prie mėgstamiausių.
Vartotojas (-a): Felicija Ivanauskienė
Sukurta: 2014-09-20 11:25:13
Kodėl obuoliai kvepėjo "tačiau"?
Atrodo lyg iš tolo stebite svetimos moters kančią...
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2014-09-20 10:11:16
Mėnulis potėpiais keliais
Tau akyse žvaigždes nutapė.
Ko jau ko, o jausmingumo autoriaus kūriniuose visada yra...
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2014-09-20 00:19:20
poetiškas sapnas. Kažkodėl šie sapnai Autoriaus mintyse gan liūdnai skamba... Šiaip ar taip, gražus paveikslas. Jautriai tapomas. Nakties paveikslas, atsispindis veide - tarsi neliečiamybė. O visa kita aplink - praeinanti realybė.