Į langą beldėsi nakties drugiai
Šiurenimu balsus užgožę –
Kažko paklausiau, atsakei...
Ant stalo vazoj skleidės rožė,
 
Tačiau kvepėjo obuoliais.
Ir toks saldus tai buvo kvapas!
Mėnulis potėpiais keliais
Tau akyse žvaigždes nutapė.
 
Keistai žiūrėjai – lyg dangus
Į mano širdį nusileido.
Visur aptemo... Tik taku
Tau paukščiai tūpėsi ant veido
 
Ir lesė tąsyk minutes
Atodūsiuos susukę gūžtą...
Žinojau – takas nesitęs,
Nes laikrodžių rodyklės lūžta.
........................................................
 
Liūdėjai tu, galbūt verkei –
Seniai nuvyto vazoj rožė.
Kasnakt vis beldžiasi drugiai,
Bet šito sapno neužgožia...