Atleisk

Nenoriu būti ta moterimi,
be kurios tu gali gyventi
tiek daug metų,
kiek jau yra tavo dukrai.
Nenoriu būti guodėja,
kai tau nesiseka,
arba supratingoji,
kuri kasdien verda sriubą
ir kavą rytais.
Tavo skambutis – lyg žadintuvas –
mane tik šiandien sugrąžino namo.
Nenoriu, kad peržengtum slenkstį,
Nes kai taip reikėjo tavęs man –
šalia nebuvo nieko, deja,
net tavo barzdos peiliuko.
Manęs čia nėra

2014-09-13 22:50:50

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Langas Indausas

Sukurta: 2014-09-14 19:55:07

Sunkiausia komentuoti būtent tokius asmeninius iš Jausmų lentynėlės...Turinio, tarsi žmogaus vidaus, nesinori liesti, kad žmogui neskaudėtų, o Literatūros čia nėra. Gaila, nesu daktaras - nei medicinos, nei literatūros, tai geros diagnozės nepasakau, tik giriu barzdos peiliuką, nes pats tokį turiu ir naudoju griežtai pagal paskirtį...