Atleisk

Nenoriu būti ta moterimi,
be kurios tu gali gyventi
tiek daug metų,
kiek jau yra tavo dukrai.
Nenoriu būti guodėja,
kai tau nesiseka,
arba supratingoji,
kuri kasdien verda sriubą
ir kavą rytais.
Tavo skambutis – lyg žadintuvas –
mane tik šiandien sugrąžino namo.
Nenoriu, kad peržengtum slenkstį,
Nes kai taip reikėjo tavęs man –
šalia nebuvo nieko, deja,
net tavo barzdos peiliuko.
Manęs čia nėra