Liuduko Nepažįstamoji grįžta namo
geria tekilą ant riešo netyčia
užsiberia per daug druskos

diena buvo karšta o saulė
pro bažnyčios vitražus plieskė
kaip niekada stipriai

Pavargau galvoja ji išgerdama
dar vieną gurkšnį
Pavargau šitaip be jokios perspektyvos 
tikriausiai veltui viskas

ir Nepažįstamoji toliau geria tekilą
nenutuokdama apie Liuduko širdį
kurioje banguoja neišsemiamas
jausmų vandenynas 

–
–
–
pakeista Lietuvos ateitis